Agluonoje planuojama pastatyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai
Liepos 20 dieną Lietuvos Respublikos Ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis viešėjo Agluonoje, kur vyko iniciatyvinės grupės dėl karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos atminimo įamžinimo narių susitikimas. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos seimo narys Valdemaras Valkiūnas bei Lietuvos verslininkų asociacijos prie LR ambasados Latvijoje prezidentas Romas Gailevičius. Latvijai iniciatyvinėje grupėje atstovavo Agluonos regiono dūmos pirmininkas Igors Reščenko, Angluonos bazilikos dekanas Andris Aglonietis, Latvijos Menų akademijos profesorius Osvalds Zvejsalnieks, Rezeknės latgalių kultūros bendruomenės vykdantysis direktorius Peteris Keišs. Diskusijos metu buvo aptarta galimybė Agluonoje pastatyti paminklą karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai.
Susitikimą pradėjęs padėkos žodžiu, skirtu Latvijos atstovams už parodytą iniciatyvą, ambasadorius A.Valionis pažymėjo, kad bendras projektas, skirtas karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagerbti, tik dar kartą patvirtina bendrą dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – istorinę patirtį. Išklausius visas komiteto narių nuomones bei aplankius Agluonos bažnyčią, buvo galutinai pritarta idėjai pastatyti paminklą, įamžinsiantį Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos atminimą. Paminklą planuojama pastatyti iki 2013 metų, nes būtent tais metais bus minimos 750-osios karaliaus Mindaugo mirties metinės. Artimiausioje iniciatyvinės grupės darbotvarkėje numatyta galutinai apsispręsti dėl tikslios paminklo statymo vietos bei konkurso organizavimo sąlygų. Siekiant kuo įvairiapusiškiau atskleisti iki šiol daugybe paslapčių gaubiamo, tačiau itin reikšmingo abiems baltų tautoms istorinio laikotarpio, įvykius, taip pat buvo nutarta pakviesti žinomiausius Lietuvos ir Latvijos istorikus.
Nors tiksli karaliaus Mindaugo žūties vieta nėra žinoma, tačiau sekant XVII a. tradicija, manoma, jog Mindaugas 1263 metais rudenį buvo nužudytas ir palaidotas būtent Agluonoje, Latgaloje. Agluonoje dirbusio Duobelės pastoriaus ir religinių raštų vertėjo J. F. Rivijaus užrašuose minima, jog 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti čia esant Mindaugo kapą. Spėjama, kad Mindaugo palaikai galėjo būti perkelti į bažnyčią, po altoriumi, kur virš kapo dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą, kuri, deja, neišliko. Keliama ir kita versija – esą Mindaugas palaidotas ne Agluonos bažnyčioje, o pilkapyje į vakarus nuo jos, prie dabartinių kapinių. Ekspertai nesutaria ne tik dėl tikslios Mindaugo žūties vietos, bet ir dėl jo atvykimo į Agluoną aplinkybių. Manoma, kad Lietuvos karaliaus žmona Morta buvo vieno kilmingo latgalio duktė, kilusi iš šių vietų.
Šiandien Agluona yra žinoma kaip didžiausias Latvijos katalikų centras šalyje. Išskirtinio dėmesio ji susilaukia kiekvienais metais rugpjūčio 14-15 dienomis, kuomet paminėti Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventės į šią vietą suplūsta per šimtą tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio. Atvykstančius svečius ne ką mažiau domina ir pasakojimas apie Mindaugo kapą Agluonoje bei latgališką Mortos kilmę. Ši istorija yra ne tik įsimintina legenda, bet ir abiejų baltų tautų bendrystės tradicijos išraiška, atgimstanti sumanyme pastatyti Agluonoje paminklą karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai.
Pranešimas taip pat publikuotas šiuose internetiniuose portaluose: